Kartais susimąstau, kur mus veda gyvenimas. Ar mes esame likimo kalviai, ar kažkas jį jau nukalė? Geri, linksmi žmonės suserga ir miršta. Nedorėliai – nugyvena ilgiausius metus ir užgęsta su šypsenomis veiduose. Kartais žūna nekalti žmonės. Apverkiam ir palydim. Nutrūksta ryšiai, baigiasi draugystės. Atsiranda nauji draugai, keliaujam naujais keliais. Mums pakyla temperatūra, virpam iš baimės, džiaugiamės arba liūdim. Kiek daug dalykų sukasi aplink mus…
Atrodo viskas taip sudėtinga ir nepaaiškinama. Atrodo esam tokie išskirtiniai. Bet gal yra kažkas panašaus į žmogų? O jei palygintume save su Žeme? Kuom mes skiriamės? Žemė turi liepsnojančią širdį, kuri kartais prasiveržia. Argi mes jos neturim? Argi ji neprasiveržia? Žemėje kyla temperatūra. Bet ir mums ji kyla, kai sergam. Kiek ląstelių sudaro mūsų organizmą? Kiek žmonių žemėje? Ar Žemė irgi neišgyventų be vandens? Mūsų ląstelės žūna ir gimsta. Žmonės miršta ir gimsta. Tik kažin ar visos mūsų ląstelės žūna laiku? Ar jos nepriklauso viena nuo kitos? Greičiausiai priklauso. Priklauso kaip ir mes priklausome nuo supančios aplinkos ir esame už ją atsakingi.
Jei jau esame tokie panašūs tai norėdami pažinti pasaulį, pirmiausia turime pažinti save. Norėdami jį pakeisti, pirmiausia turime pakeisti save. Kaip viruso ląstelės žudo mus, taip savo nepagarba, nesupratimu ir priešinimusi mus supančiai aplinkai mes ją žudome. Kaip mūsų imunitetas priešinasi virusams ir infekcijoms sukurdamas kovojančias ląsteles, taip prireikus atsiranda mūsų žudikai, ligos ir likimo smūgiai. Liga mūsų nežudo – ji naudoja organizmo energiją savanaudiškais tikslais. Viruso ląstelės nepuola organizmo ląstelių. Jos vagia. Jos nedirba mūsų naudai ir gerovei, kaip visas organizmas. Jos dauginasi, naudoja mūsų energija savo, o ne mūsų naudai. Ar nepatebėjot niekur panašių žmonių? O gal taip ir turi būti? Tegul plinta pyktis, agresija ir neapykanta? Tegul žmonės grobia, niokoja ir engia Žemę? Juk mes elgiamės su Žeme kaip ląstelės su mumis. Gal todėl auga augliai ir vėžiai? Plinta virusai ir infekcijos?
Kas nutinka, kai imunitetas nebesugeba sunaikinti viruso ar atsikirsti ligai? Gydomės. Naikiname organizmą vaistais. Žudydami ligą nakiname savo organizmą. Ar nepastebėjote panašumų aplink mus? Potvyniai, drebėjimai ir uraganai nusineša tūkstančius. Karai ir terorizmas dar daugiau. Ar visada kliūna nusipelniusiems? O ar vaistais žudome tik ligą? Nepagiję žudomės tik labiau ir labiau. Nieko panašaus nepastebėjote Pasaulyje? O jis vis paklusniai sukasi. Turbūt ir jis žino, jog yra tik mažytė ląstelė Visatoje. Bet ar mes žinome? Mes net veržiamės iš savo Žemės… Ar nieko neužrūstinsim? Ar netaps Žemė viruso ląstele siekianti tikslo tik sau? Ar…?

Gruodis 7, 2007 at 22:22
Puikios mintys! Šiaip nereikia toli dairytis – pažiūrėkim kas darosi Lietuvoje… Naujieji lietuviai – tai Lietuvos virusai: visuotinė nepagarba kitam, chamizmas, savęs aukštinimas ir taip toliau. Užsienyje (į Vakarus nuo Lietuvos) to nepastebėjau. Tikiuosi ir mes ten kada nors būsim… Tad pradėkime nuo savęs!
Gruodis 7, 2007 at 22:26
Šitas tekstas tikrai priverčia susimąstyti..