Kasdien eikime pirmyn nešdami kitiems tik laimę, džiaugsmą ir šypsenas. Visa širdimi supraskime kiekvieną sutiktą – ar tai pažystamas ar svetimšalis būtų. Pamilkime žmones. Išmokykime juos mylėti. Juk mes mokame. Juk mes gyvename. Juk gyvenimas yra meilė. Kasdien atiduokim visą meilę ir sekanti diena atneš jos dar daugiau. Dalinkimės meile su pakeleivias, atiduokime ją Saulei. Atiduokime ją kiekvieną sekundę. Ir tegu musų mintys gimsta iš meilės. Ir tegul kiekvienas prisilietimas, žvilgsnis ar žodis būna su meile. Mylėkim taip, lyg rytojaus nėra – ir mylėsim pakankamai. Tik jei mes, mes patys skleisim meilę – meilė bus mūsų širdyse. Ir tegul tai niekada nesibaigia. Toks yra mūsų gyvenimas. Toks yra gyvenimo tikslas ir tokia yra gyvenimo prasmė. Nes nėra kito tikslo, kuris būtų toks stiprus, ryškus ir toks nepasiekiamas. Nes tai yra dieviška. Nes Dievas yra meilė. Nes Meilė yra Dievas. Tad užpildykim ja savo širdis ir kasdien jas plėskim, kad tilptų dar daugiau.

Gruodis 13, 2008 at 20:42
Tikslūs žodžiai, teisingi žodžiai. Bet dažniausiai jie ir lieka tik žodžiais. Kaip iš tiesų siekti šios meilės, nepakanka vien jausti ar galvoti, taip, aš myliu. Ar Dievui patinka vien tik žodžiai? Žinoma būtų labai paprasta, jei JIS pasakytų mums, kaip gyventi, ko trokšti, ko svajoti, kuo gyventi. Savo gyvenimu ir darbais mes turim atiduoti viską, ką esam gavę. Jei būtų paprasta, būtų ir lengva. “Nes nėra kito tikslo, kuris būtų toks stiprus, ryškus ir toks nepasiekiamas”