Darbas darbe ir laiminga laimė

Visi siekiam geresnio gyvenimo, pagarbos, laimės. Ir neretai pinigai lieka ne paskutinėje tikslų sąrašo vietoje. Planuojam ateitį, investuojam, perkam. Daug dirbam, dirbam po darbo, dirbam savaitgaliais, dirbam tai kas nelabai įdomu tam, kad patenkintumėme savo geresnio gyvenimo ir pinigų poreikį.

Ir kartais sutinku žmones laužančius galvą kur investuoti, kaip papildomai užsidirbti po darbo. Siekiančius pagarbos ir šlovės. Siekiančius įrodyti savo teisumą ir pasirodyti geresniais už kitus arba net už save. Tada vis susimąstau, kam jiems to reikia? Bet nesuprantu… Nejau tai atneš laimės? Ir jei kam atnešė, tai prisipažinkit! Ir pasakykit, kas gi yra laimė!?

Pasidalinsiu savo mintimis. Man laimė yra galimybė daryti tai, ką mėgstu. Daryti nuoširdžiai, daryti iki galo, daryti iš visų jėgų. Daryti ir darbe, ir namie, ir laisvalaikiu. Esu tikras, kad žmonės praranda laimę, kai darbas yra priemonė užsidirbti ir kai uždarbis yra tikslas, suteikiantis pasitenkinimą. O juk papraščiausios sėkmės ir laimės formulė paprasta: nuoširdus darbas, kad ir ką dirbtume. Ir netiesa, kad kaltos darbo sąlygos, vadovas, užduotys ar dar kas nors. Kaltas mūsų požiūris!

Manau, kad vieno vienintelio žmogaus galimybės neturi ribų. Jei galime parodyti gerą pavyzdį, jei elgiamės tesingai, jei esame nuoširdūs, jei siekiame tobulumo ne tik sau, bet ir aplinkai, jei nešame gerumą ir šilumą. Jei galime padėti ir palaikyti. Jei tiek mes galime duoti – tiek galime ir gauti. Nes niekas negavo to, ko pats nedavė ar nebuvo vertas.

Tad visad dirbkime lyg darytume sau: darykim iš visų jėgų ir teisingai. Tobulėkime, kad galėtume padaryti geriau ir greičiau. Bandykime patobulinti tai, ką galima patobulinti. Siūlykime ir padėkime. Ir tas pats atsigręš į mus.

Ir nepamirškime – darbas nėra laimė, pingai nėra laimė, ir niekas nėra laimė kame nėra meilės. Laimė yra meilė tam ką darome ir tam kas mus supa. Taigi ją galima pajusti ir darbe