Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm.
Justinas Marcinkevičius
Ar ne tiesą sako Justinas Marcinkevičius? Ar galim sau sąžiningai patvirtinti, jog tai ne apie mus?
Sausis 22, 2008 at 20:52
o žiū, remeikų galiūnas ant poęzyjos! sveikiname, ydomųs tikrai pąmastimai. kartais ir aš nebesuprantu kas aš toks. kartaįs nebežįnau kur esu. tas givenimas brutualus dalikas. kaip šalikas. o kas žino kaip bus. lai būna kaip likimas sutvertas. ar tiki likimū? aš kartais. sėkmės ir ykvėpimo užeinančiose raštose! jakaitis64
Sausis 22, 2008 at 20:54
pamiršau pasakiti kad šenden snigo. buvo apie 0 šilumos.
Sausis 23, 2008 at 04:06
ne
Sausis 23, 2008 at 07:27
O Jakaitis senai matytas
Malonu malonu, kad patiko tau mano poezija. Šiaip tu nesijaudink, ir aš nesuprantu, kas tu toks 