Aš esu čia daryti tai, kas man atrodo tesinga ir yra prie širdies. Kurti tai, ką noriu matyti ateityje. Pirkti man, o ne kitiems patinkančius daiktus. Valgyti man, o ne kitiems patinkantį ar gražų maistą. Neturėti kitiems, o ne man patinkančių daiktų. Žinoti tai, kas man įdomu, o ne visas naujienas. Sportuoti, nes man patinka, o ne madinga. Eiti, kai noriu pasivaikščioti ir užsidaryti, kai noriu pabūti vienas.
Kiek daug žmonių, užmigusių papročių, religijų, aklų įsitikinimų, svetimų nuomonių ar šablonų lopšiuose, kasdien juda pirmyn ir atgal stumiami ar traukiami. Nesusimąstydami. Meluodami sau. Kentėdami. Pikti. Paniurę. Pasidavę…
Ar neturėtume klausti savęs “Kodėl?” kiekvieną akimirką? Ir klausti tol, kol atsakymas bus “nes MAN tai patinka”, “nes AŠ to noriu”. Ar mus tenkina kitas atsakymas? Kodėl?
Gegužė 16, 2008 at 13:46
AŠ, MAN, taip ir gyvena dauguma egoistų, nežinančių kas yra gyventi dėl kitų. Individualizmas aukščiausiame lygyje…
Net ir taip tvirtinant reikia žinoti kas esu “AŠ”, nes tai galima suprasti skirtingai. “AŠ” – kūnas ar siela? Iš kur esu? Kur einu?
Gegužė 16, 2008 at 14:31
Kodėl reikia gyventi dėl kitų? Todėl, kad patinka taip gyventi! Kodėl gi dar?
Bet ar tai ne egoizmas? Juk MAN patinka gyventi dėl kitų!
Kas jei žmogus linkęs į egoizmą? Tai liga? Ar reikia apsimesti ne egoistu?
Ar nėra visi žmonės skirtingi? Ir neturėtų kiekvienas eiti sau patinkančiu keliu? Tebūnie tai altruizmas ar egoizmas, tikėjimas ar ateizmas.
Ar turėčiau apsimetinėti kitokiu, tokiu kokiu kažkas norėtų mane matyti?
Gegužė 16, 2008 at 21:20
Naivus tu Aisti. Visiškai viskas ką tu darai, t.y. bet kuris veiksmas kurį tu atlieki, yra skirtas tavo asmeninių tikslų pasiekimui. Todėl savo prigimtimi visi veiksmai iš principo yra egositiniai. Kas dėl tavo įsivaizduojamo “gyvenimo dėl kitų”, tai irgi yra savęs apgaudinėjimas. Jei nutari spręsti pasaulinę bado problemą, ką tai reiškia? O gi tai, kad tu padėdamas kitiems (įrankis) jautiesi “laimingas”, “doras”, “altruistiškas” (tikrasis tikslas) ir t.t. Žodžiu, tu nori naudos sau (pvz tapti ar būti pilietišku), todėl padedi kitiems. Įtariu tau nesvetimi religiniai dalykai. Šiuo atveju pasireiškia egoizmas blogaja prasme, kai padedi kitiems ne vertindamas jų lygybę sau, žmoniškumą bendrai ar pan., bet todėl kad laikaisi “įsakymų” ar iš baimės dėl prigrąsinimų (pragaro ar pan). Nenuostabu kad religija neskatina padėti kitos religijos atstovams. Absoliutūs egoistai. Peace.
Gegužė 16, 2008 at 23:25
Meilė, taika, harmonija neįmanomi jei esi vienas. Jokio džiaugsmo nėra, jei esi vienas. Todėl privalai turėti tą, dėl kurio gyveni, myli, džiaugiesi. Geriausiai tą suprantu savo šeimoje, matydamas savo vaikus (jų turiu tris). Todėl galiu drąsiai tvirtinti, kad mano gyvenimo tikslas padaryti juos laimingais. Ar tai nėra gyvenimas dėl kitų?
Gegužė 17, 2008 at 00:30
TAVO gyvenimo tikslas padaryti TAVO vaikus laimingais. TU privalai turėti tą, dėl kurio gyveni, myli, džiaugiesi. Vaikų pilnas pasaulis, bet labiausiai džiaugiesi SAVO vaikais. Ar tai nėra savanaudiškumas?
Gegužė 17, 2008 at 21:20
Viskas egzistuoja poromis, nuo dalelių iki žmonių. Dalelės – teigiamo ir neigiamo krūvio, atomai – protonas ir elektronai, molekulės – katijonai ir anijonai, augalai – kuokelis ir piestelė, gyvūnai – patinas ir patelė, žmonės – vyras ir moteris. Mažesnis lygis tarnauja aukštesniam. Kiekvienas iš jų dar turi vidinį charakterį ir išorinę formą. Todėl kiekvienas turi du tikslus, iš kurių vienas yra subjektas, kitas objektas. Vidinis tikslas, būdamas subjektas, reikalauja, kad kiekviena būtybė tarnautų vardan aukštesnio lygio, vardan kitų, ypač vardan savo poros objekto. Išorinis tikslas, būdamas objektas, reikalauja, kad kiekviena būtybė pasirūpintų savo reikmėmis, tam, kad tarnautų visumai.
Taip ir žmogus, turi sielą, kuri skatina jį aukotis vardan šeimos, visuomenės, tautos ir pasaulio, ir kūną, kuris sekdamas instinktu rūpinasi, kad būtų sveikas, pavalgęs ir t.t. Tie du tikslai negali vienas be kito,kaip ir žmogus yra ir siela ir kūnas, tačiau tikslas – vardan kitų, yra svarbesnis. Nes jei kūnas iškeliamas aukščiau nei siela, toks žmogus ne tik egoistas, bet ir pavojingas, nes gyvena kitų sąskaita, juos išnaudodamas.
Daugiau info: http://moonis.wordpress.com/2008/03/14/dieviskojo-principo-isdestymas-i-dalis-1-skyrius/
Gegužė 18, 2008 at 20:55
Mes esam tokie laisvi. Galim tikėti kuom norim, ir niekas kitas tik mes patys, asmeniškai ar kuom nors pasiremdami, galiausiai atrandame savo tiesas. Džiaugiuosi žmonėmis, kuriems religija pateikia tvirtus atsakymus į visus klausimus. Kiti, deja, pasirenka sunkesnį kelią. Tačiau esu tikras – kelio gale esame visi vienodi.