Labai gražus eilėraštukas. Vis neišeina iš galvos:
Čyru vyru vyturiukas
Virš Tarybinų laukų,
O aš dirbu traktoriuką
Su tėvelio plaktuku.
Labai gražus eilėraštukas. Vis neišeina iš galvos:
Čyru vyru vyturiukas
Virš Tarybinų laukų,
O aš dirbu traktoriuką
Su tėvelio plaktuku.
Jūs taikotės nekaltai nugvelbti tai, į ką įdėjau visą širdį. Ir tai galite padaryti. Man gaila, kad iš manęs atimsite aukso grynuolį, kurį norėjau suskaldyti ir išdalinti visiems. O jūs pasikabinę jį ant kaklo siekiate tik garbės ir naudos sau.
Jūs galite vaidinti doruolius, išminčius, geriausius draugus, meilę, ir net apgauti save pačius tam, kad apgautumėte kitus. Galite teisintis ir apsimesti nekaltais. Bet jūs niekada nepašalinsite nuo savęs kvapo, kuriuo kvepia svoločiai. Šis kvapas užuodžiamas širdimi. Bet deja deja, širdimi manipuliuoti jūs negalite, nes būtent su ja ir turite didžiausių problemų.
Jūs galiausiai sužlugsite, kaip sužlunga žmonės pamiršę esantys žmonėmis. Ir nors puikiai vaidinsite tobulą gyvenimą, jūsų širdyse įsigalės tuštuma. Tuštuma, nes nieko ten niekada neįdėjote…
Didelė atsakomybė yra gimus žmogumi juo išlikti. Labai sunku išsilaikyti tarp skubėjimo ir ramybės, proto ir jausmų, darbo ir poilsio, judėjimo ir sąstingio, svajonių ir realybės, akimirkos ir begalybės, meilės ir neapykantos. Tie, išsilaikantys tarp kraštutinumų ir nepraradę saiko jausmo visad buvo ir bus puikūs žmonių pavyzdžiai.
Vis labiau ir labiau žmonės linksta į vien intelektualines žinias, pamiršdami, kad būtent praktika yra tikrosios žinios ir kad jas reikia dėti ant pamatų, o ne kamšyti į nepastatyto namo spragas.
Besaikė žinių visuomenė tiek kemša visko į galvą ir tiek mažai viską apmąsto, kad dažną “žiniuonį” paprašius paaiškinti savo pasakytą faktą jis nei beprisimena iš kur jį žino, nei gali argumentuoti jo teisingumą. Atrodo, kad galva būtų pilna nesusijusių dalykų. Turbūt dabar madoje yra žinoti bent po truputį apie viską, kad bet kada būtų galima įsprausti savo liežuvį.
Liūdna, kad tai daugeliui tampa įpročiu.
Tiesiog norėjau visiems pasakyti, kad esu kietas. Gerai pavarau retkarčiais.
Juk reik pasidžiaugt, pasipuikuot savim!
Nu giliai čia šiandien pakapsčiau