Donatas Remeika

Persikėlimas

Donatas Remeika — Sat, 25 Sep 2010 18:24:03 +0000

Susitiksim ten!

suknyga.lt išvydo pasaulį

Donatas Remeika — Wed, 27 Jan 2010 10:10:16 +0000

Galiausiai, po beveik metų darbo, portalas knygų mėgėjams www.suknyga.lt, išvydo pasaulį. Čia vartotojai gal tvarkyti savo virtualią biblioteką, rušiuoti knygas į lentynas, komentuoti, vertinti, rašyti apžvalgas, draugauti, naršyti po draugų lentynas, susikurti savo skaitytojo profilį, kuris bus visiems pasiekiamas internete, siūlyti keistis knygomis, pažymėti paskolintas knygas, lengvai susirasti knygą draugų ar net draugų draugų biliotekose ir dar daug visokiausių malonių dalykėlių.

Ačiū visai komandai: Evaldui, Juozui, Liudui, Artūrui ir aišku savo neseniai pagausėjusiai šeimynėlei, kuri nepyko dėl mano bemiegių naktų.

Valio!

Sveikinimas nuo Gitanos ir Godos

Antrasis Voldenas

Donatas Remeika — Tue, 12 Jan 2010 21:33:27 +0000

Nuostabus romanas, priverčiantis pamąstyti kaip galėtų būti „kitaip“. Kaip paprasta žmonėms gyventi be politikos, be religijos, be konkurencijos. Sunku įsivaizduoti realybėje, tačiau viskas logiškai ir psichologiškai pagrįsta.

Turbūt dabarties žmonės nežinotų ką veikti, jei reikėtų dirbti tik 4 valandas per dieną, nesinorėtų svaigintis, nereiktų sukti galvos dėl duonos kasdieninės, būtų galimybė pasirinkti norimą veiklą.

Gražios tos utopijos, bet utopija lieka utopija. O mums reikia gyventi toliau…

Daniel Keyes. Gėlės Aldžernonui

Donatas Remeika — Sat, 12 Dec 2009 20:36:06 +0000

Senai taip greit ir taip stipriai įtraukė knyga. Nusprendžiau paskaityti apie 10 vakaro, pasidariau arbatos, atsiverčiau knygą, užverčiau knygą, pažiūrėjau į laikrodį. Buvo 3:30 nakties.

O kaltininkė – Gėlės Aldžernonui, dienoraštis Čarlio Gordono, suaugusiojo su neišsivysčiusiu intelektu. Proto pavyksta „įdėti“ per eksperimentinę operaciją ir herojaus intelektas pradeda augti kaip ant mielių, per kelis mėnesius iš atsilikėlio padarydamas genijų. Tačiau protas gyvenime toli gražu dar ne viskas, emocijos ir jausmai turi neatsilikti. O ir likimo, neišoperuosi…

Tikrai neeilinė istorija. Rekomenduoju!

Dabar siunčiuosi filmą Čarlis, pastatytą pagal šią knygą.

Uolumas

Donatas Remeika — Tue, 07 Jul 2009 12:44:10 +0000

Vienas gražiausių žmogaus bruožų man yra uolumas. Jis atskleidžia žmogaus tikslą, užsidegimą ir meilę veiklai.

Kai nematau džiaugsmo ir pasitenkinimo darbu – uolumu net nekvepia. Nėra motyvacijos, nėra nuoširdumo. Tikslu tampa ne darbas, o šalutiniai dalykai. Mintys sunkiai susikoncentruoja ir progai pasitaikius nukrypsta kitur.

Netikiu, kad žmogus gali būti vienodai laimingas darydamas bet ką, bet esu nepatenkintas neieškančiais veiklos, labiausiai džiuginančios širdį. Gyvenimas ne užrakintas narvas. Reikia eiti, tapti, tobulėti, atrasti patinkančią veiklą ir būtent veiklą, o ne vien žavėtis būsimu rezultatu.

Rezultato teikiamas džiugesys toks trumpas, ir toks menkas, kad gali ir sužlugdyti.

Taip malonu dirbti uoliai tai kas patinka. Tebūnie, kad reikia vis šį tą pakeisti, bet negalima sustoti vietoje, ypač tokioje, kurioje nėra noro veikti.

Kam gi kažką veikti, jei neveiki uoliai, atkakliai, su užsidegimu?

Pinigai, pinigėliai… – atsakytų daugelis.

Jonas Girskis. Apie žmogaus ir visuomenės stuburą

Donatas Remeika — Sat, 13 Jun 2009 08:52:05 +0000

Jonas Girskis - Apie žmogaus ir visuomenės stuburą

Nesenai per televiziją pamačiau šnekant gydytoją Joną Girskį. Labai patiko jo požiūris į gydymą – naikinti negalavimų priežastis ir leisti organizmui pačiam susitvarkyti, jei tai įmanoma.

Tik prasitariau žmonai ir nauja knyga jau guli namie ant stalo.

Nors knyga ir apie specifinę ir gana rimtą sritį – kaulų ir raumenų sistemą, stuburą ir disko išvaržas, bet lengvai skaitoma ir iliustruota šmaikščiais paveikslėliais. Stuburo problemomis dar nesiskundžiu, ir skaičiau tikrai ne dėl jų, o dėl to, kad patiko Jono Girskio mintys. Knygoje pilna įvairių patarimų tiek negaluojanatiems tiek sveikiesiems. Kiek sutrikdė pašiepiančios mintys apie kitus gydytojus ir jų nekompetenciją, bet jaučiu, kad jos yra teisingos. Taip pat užsiminta apie alternatyviąją mediciną, gydytojų kasdienybę, visuomenę ir politiką. Yra ir namų užduotys su pratimais. Žodžiu, tai įdomi ir lengvai skaitoma knyga tiek apie raumenų ir kaulų sistemą, tiek apie dvasinę sveikatą, tiek apie gyvenimą.

Taip pat radau ir mintį apie alkoholizmą.

Apie svajonę

Donatas Remeika — Thu, 11 Jun 2009 06:25:56 +0000

Mes turim padaryti nemažai dalykų, kurie nepatinka arba nėra patys mieliausi, kad sudarytume sąlygas sau įgyvendinti svajones.

Svajonės – tai dalykėliai verčiantys gyvenimus tikslingai bėgti ir džiuginti kasdien, kai bent akimirką prisidedam prie savojo tikslo. Rodos viskas aplink sukasi tam, kad svajonė būtų įgyvendinta. Tada laimingi, apsiavę septinmyliais batais lekiam į priekį.

Labiausiai man patinka, kai žmonės turi nesavanaudiškų svajonių ir stengiasi padėti kitiems, skleisti gėrį ir džiuginti kitus. O įgyvendintos svajonės teikia daugiau džiaugsmo, jei džiaugiamės, kad buvom naudingi, pralinksminom padėjom.

Svajonės padeda nenuklysti gyvenimo šunkeliais ir atskleidžia visą mūsų ryžtą, atsidavimą, kantrybę ir galiausiai pamatom veidrodyje ko esam verti.

Pažiūrėkim į veidrodžius! Ten juk žmogus, kuris gali padaryti viską! Ne?!

Sunki diena

Donatas Remeika — Wed, 03 Jun 2009 13:24:58 +0000

Kažkoks piktas dangus šiandien… Kažkokie pikti žmonės… Melancholija ima…

Ech sunki dienelė. Bet pasipasakojau, pasibėdavojau ir geriau…

Piktas dangus

Akistata su briedžiu

Donatas Remeika — Mon, 18 May 2009 05:46:03 +0000

Įvykis su labai laiminga pabaiga. Tą patvirtino ir policija ir dar koks dešimt medžiotojų atvažiavusių kaltininko sumedžioti. Sunku pagavoti kas galėjo atsitikti jei būčiau viršijęs greitį.

Mano Laguna po susidūrimo su briedžiu

Obelims lengviau

Donatas Remeika — Thu, 07 May 2009 07:10:38 +0000

Gal mes turėtume būti panašūs į obelis, kurios nesistengia subrandinti daugiau obuolių nei galėtų išlaikyti ir kartu niekada nepamiršta, kad reikia išskleisti žiedus, užmegzti vaisius, juos subrandinti ir atiduoti. O galėtų tiesiog augti ir džiaugtis saulute…

Mums tikrai nereikia daugiau nei galime turėti. Problema – nežinome kiek galime, todėl pernelyg daug stengiamės. Mums nereikia visiškai visko atsisakyti ir gyventi nepatogiai arba net kančioje. Bet mes nežinome kur yra apatinė pastangų riba.

Mes labai daug ko nežinome. Todėl nežinome, ar elgiamės teisingai. Šiuo atveju obelims lengviau. Jos daug rečiau nuklysta klystkeliais ir labiau priklauso nuo gamtos nei nuo savo proto, kuris gali būti ir klaidinantis.