Aš esu čia daryti tai, kas man atrodo tesinga ir yra prie širdies. Kurti tai, ką noriu matyti ateityje. Pirkti man, o ne kitiems patinkančius daiktus. Valgyti man, o ne kitiems patinkantį ar gražų maistą. Neturėti kitiems, o ne man patinkančių daiktų. Žinoti tai, kas man įdomu, o ne visas naujienas. Sportuoti, nes man patinka, o ne madinga. Eiti, kai noriu pasivaikščioti ir užsidaryti, kai noriu pabūti vienas.
Kiek daug žmonių, užmigusių papročių, religijų, aklų įsitikinimų, svetimų nuomonių ar šablonų lopšiuose, kasdien juda pirmyn ir atgal stumiami ar traukiami. Nesusimąstydami. Meluodami sau. Kentėdami. Pikti. Paniurę. Pasidavę…
Ar neturėtume klausti savęs “Kodėl?” kiekvieną akimirką? Ir klausti tol, kol atsakymas bus “nes MAN tai patinka”, “nes AŠ to noriu”. Ar mus tenkina kitas atsakymas? Kodėl?
Posted by Donatas Remeika 
