Apie svajonę

Mes turim padaryti nemažai dalykų, kurie nepatinka arba nėra patys mieliausi, kad sudarytume sąlygas sau įgyvendinti svajones.

Svajonės – tai dalykėliai verčiantys gyvenimus tikslingai bėgti ir džiuginti kasdien, kai bent akimirką prisidedam prie savojo tikslo. Rodos viskas aplink sukasi tam, kad svajonė būtų įgyvendinta. Tada laimingi, apsiavę septinmyliais batais lekiam į priekį.

Labiausiai man patinka, kai žmonės turi nesavanaudiškų svajonių ir stengiasi padėti kitiems, skleisti gėrį ir džiuginti kitus. O įgyvendintos svajonės teikia daugiau džiaugsmo, jei džiaugiamės, kad buvom naudingi, pralinksminom padėjom.

Svajonės padeda nenuklysti gyvenimo šunkeliais ir atskleidžia visą mūsų ryžtą, atsidavimą, kantrybę ir galiausiai pamatom veidrodyje ko esam verti.

Pažiūrėkim į veidrodžius! Ten juk žmogus, kuris gali padaryti viską! Ne?!

Obelims lengviau

Gal mes turėtume būti panašūs į obelis, kurios nesistengia subrandinti daugiau obuolių nei galėtų išlaikyti ir kartu niekada nepamiršta, kad reikia išskleisti žiedus, užmegzti vaisius, juos subrandinti ir atiduoti. O galėtų tiesiog augti ir džiaugtis saulute…

Mums tikrai nereikia daugiau nei galime turėti. Problema – nežinome kiek galime, todėl pernelyg daug stengiamės. Mums nereikia visiškai visko atsisakyti ir gyventi nepatogiai arba net kančioje. Bet mes nežinome kur yra apatinė pastangų riba.

Mes labai daug ko nežinome. Todėl nežinome, ar elgiamės teisingai. Šiuo atveju obelims lengviau. Jos daug rečiau nuklysta klystkeliais ir labiau priklauso nuo gamtos nei nuo savo proto, kuris gali būti ir klaidinantis.

Dienos mintis

Didelė atsakomybė yra gimus žmogumi juo išlikti. Labai sunku išsilaikyti tarp skubėjimo ir ramybės, proto ir jausmų, darbo ir poilsio, judėjimo ir sąstingio, svajonių ir realybės, akimirkos ir begalybės, meilės ir neapykantos. Tie, išsilaikantys tarp kraštutinumų ir nepraradę saiko jausmo visad buvo ir bus puikūs žmonių pavyzdžiai.

Kryžkelėje

Atsidūręs kryžkelėje atsisėdu patogiai prie ženklo. Tada nusiraminu, pasidžiaugiu gyvenimu, šviečiančia saule, nusišypsau keliaujantiems pro šalį. Tyliai paklausiu savo širdies kuriuo keliu pasukti. Nesvarbu, kur žiba rūmai, o kur gūdus miškas. Širdim pasikliaudamas, kaip kelrode žvaigžde, einu neatigręždamas.

Sunku man atrasti svaresnių argumentų svarbiam pasirinkimui…

Vaikų išmintis. Vanda Juknaitė. Tariamas iš tamsos

Vanda Juknaitė. Tariamas iš tamsos

Vanda Juknaitė pati prisipažino, kad rašo nedaug. Tačiau kaip ir ką!

Jaudinantis vaikų atvirumas, mintys apie gyvenimą, vertybės ir išgyvenimai. Yra, yra mums suaugusiems ko pasimokyti…

Šeštokas Liudas:

… Kartą pabandžiau galvoti, ko dar reikia. Taigi viską turi. Turi sau ramiai ko pavalgyti, turi namus, va, saulė šviečia, gražus oras, pakanka.

Kažkas neįtikėtino, graudinančio, džiuginančio ir stebinančio viename.