Mes turim padaryti nemažai dalykų, kurie nepatinka arba nėra patys mieliausi, kad sudarytume sąlygas sau įgyvendinti svajones.

Svajonės – tai dalykėliai verčiantys gyvenimus tikslingai bėgti ir džiuginti kasdien, kai bent akimirką prisidedam prie savojo tikslo. Rodos viskas aplink sukasi tam, kad svajonė būtų įgyvendinta. Tada laimingi, apsiavę septinmyliais batais lekiam į priekį.

Labiausiai man patinka, kai žmonės turi nesavanaudiškų svajonių ir stengiasi padėti kitiems, skleisti gėrį ir džiuginti kitus. O įgyvendintos svajonės teikia daugiau džiaugsmo, jei džiaugiamės, kad buvom naudingi, pralinksminom padėjom.

Svajonės padeda nenuklysti gyvenimo šunkeliais ir atskleidžia visą mūsų ryžtą, atsidavimą, kantrybę ir galiausiai pamatom veidrodyje ko esam verti.

Pažiūrėkim į veidrodžius! Ten juk žmogus, kuris gali padaryti viską! Ne?!

Gal mes turėtume būti panašūs į obelis, kurios nesistengia subrandinti daugiau obuolių nei galėtų išlaikyti ir kartu niekada nepamiršta, kad reikia išskleisti žiedus, užmegzti vaisius, juos subrandinti ir atiduoti. O galėtų tiesiog augti ir džiaugtis saulute…

Mums tikrai nereikia daugiau nei galime turėti. Problema – nežinome kiek galime, todėl pernelyg daug stengiamės. Mums nereikia visiškai visko atsisakyti ir gyventi nepatogiai arba net kančioje. Bet mes nežinome kur yra apatinė pastangų riba.

Mes labai daug ko nežinome. Todėl nežinome, ar elgiamės teisingai. Šiuo atveju obelims lengviau. Jos daug rečiau nuklysta klystkeliais ir labiau priklauso nuo gamtos nei nuo savo proto, kuris gali būti ir klaidinantis.

Didelė atsakomybė yra gimus žmogumi juo išlikti. Labai sunku išsilaikyti tarp skubėjimo ir ramybės, proto ir jausmų, darbo ir poilsio, judėjimo ir sąstingio, svajonių ir realybės, akimirkos ir begalybės, meilės ir neapykantos. Tie, išsilaikantys tarp kraštutinumų ir nepraradę saiko jausmo visad buvo ir bus puikūs žmonių pavyzdžiai.

Atsidūręs kryžkelėje atsisėdu patogiai prie ženklo. Tada nusiraminu, pasidžiaugiu gyvenimu, šviečiančia saule, nusišypsau keliaujantiems pro šalį. Tyliai paklausiu savo širdies kuriuo keliu pasukti. Nesvarbu, kur žiba rūmai, o kur gūdus miškas. Širdim pasikliaudamas, kaip kelrode žvaigžde, einu neatigręždamas.

Sunku man atrasti svaresnių argumentų svarbiam pasirinkimui…

Vanda Juknaitė. Tariamas iš tamsos

Vanda Juknaitė pati prisipažino, kad rašo nedaug. Tačiau kaip ir ką!

Jaudinantis vaikų atvirumas, mintys apie gyvenimą, vertybės ir išgyvenimai. Yra, yra mums suaugusiems ko pasimokyti…

Šeštokas Liudas:

… Kartą pabandžiau galvoti, ko dar reikia. Taigi viską turi. Turi sau ramiai ko pavalgyti, turi namus, va, saulė šviečia, gražus oras, pakanka.

Kažkas neįtikėtino, graudinančio, džiuginančio ir stebinančio viename.

Ne kiekvienas turim gyvenimo išminties mokytoją. Daugelis mokomės iš savo klaidų, daugelis iš knygų. Daugeliui mokytis visai nereikia.

Tiesa, kad teisingos pamokos gali padaryti gyvenimą laimingesnį, taigi verta jose sudalyvauti, jei kažkas nuoširdžiai kviečia.

Pastaruoju metu teko gauti gyvenimo pamokų iš dviejų profesorių. Iš žmonių, kurie visiems atveria savo širdis, siekdami skleisti gėrį, skatindami susimąstyti. Jų mintys gana skirtingos, tačiau išdėstytos tokiu pat metu – ant gyvenimo ir mirties slenksčio.

Moris Švarcas -  visų mylimas dėstytojas pakirstas negailestingos ligos. Paskutines jo paskaitas, dėstomas antradieniais, užrašo mylimiausias studentas. Vėliau iš jų gimsta “Antradieniai su Moriu” – knyga priverčianti susimąstyti apie gyvenimo vertybes. Nepaprastai nuoširdi – tiesiai iš pasaulį mylinčio žmogaus širdies.

Mitch Albom. Antradieniai su Moriu

Šią knygą, rekomenduotą mylimo, šviesaus atminimo žmogaus, jau buvau skaitęs prieš septynis metus. Verta skaityti dar ir dar kartą.

Randy Pausch – visas savo vaikystės svajones išpildęs profesorius. Ir pamoka būtent apie jas. Buvo skirta tik vaikams, bet staiga išplito internetu ir daug milijonų įkvėpė, privertė nubraukti ašarą ir susimąstyti. Ją man rekomendavo geras draugas. Žiūrėjau ne vieną kartą ir visada susigraudindavau. Nes nuoširdumas ir meilė atveria širdį…

Tai žmonių vienas kitam perduodama pamoka. Ją YouTube jau peržiūrėjo, daugiau nei 9 milijonai. Jei susidomėjote: Randy Pausch Last Lecture: Achieving Your Childhood Dreams

Rekomenduoju tai, ką man rekomendavo brangūs žmonės. Tegul jų geri norai sklinda plačiau…

Supanti mus kultūra neįkvepia žmonėms geros savijautos. Ir turi būti ganėtinai stiprus, kad tartum: jei kultūra netikusi, apsieisiu ir be jos.

Mitch Albom. Antradieniai su Moriu

Pelė ėda katės ėdalą, bet katės dubenėlis sudužęs.

Zen Kompasas

Dešimtieji vartai.

Nelengvas galvosūkis protingam, išsilavinusiam žmogui. Ir turbūt kuo labiau protingam, tuo sudėtingesnis. Tiesiog pelė ėda katės ėdalą ir katės dubenėlis sudužęs. Tik tai! Vaikas suprastų! O daugybė žmonių pasineria į galvojimus ir ieško paslėptos minties.

Tačiau pasaulis yra toks paprastas, viskas yra tiesiog taip kaip turi būti ir niekaip kitaip.

Esu dėkingas knygai atvėrusiai šią paslaptį. Ir be abejonės žmogui, ją parekomendavusiam. Jau senai norėjau sužinoti daugiau apie budizmą ir pagaliau! Aiški ir kiekvienam suprantama knyga, skirta visiems žmonėms! Puikus vaistas vis labiau įsibėgėjančiam gyvenimo ritmui.

Rekomenduoju!

Allen Carr. Lengvas būdas suvaldyti alkoholį

Atrodo, atsivėrė akys ir galiausiai supratau, kad:

• alkoholis man yra neskanus,
• jis man nesuteikia drąsos,
• jis nepadaro maisto skanesniu,
• alkoholis nepadeda bendrauti,
• jis manęs neramina ir nedaro laimingu,
• jis nesprendžia problemų, o tik jas atideda,
• gėrimas nėra įrodymas, jog esu normalus,
• kompanija negali nuspręsti, kaip aš turėčiau elgtis,
• alkoholis gerai dega ir tinka dezinfekcijai.

Nesugalvoju nei vieno man reikalingo alkoholio privalumo, dėl kurio reikėtų jį gerti.

Alkoholis tėra nuodas, kuriam vystosi priklausomybė. Ir kas čia kaltas, jog mes į jį taip įninkame: žmogus naudojantis nuodą, nes visuomenėje taip priimta, ar tai jog priimta šį nuodą laikyti norma?

Susimąsčiau perskaitęs Allen Carr. Lengvas būdas suvaldyti alkoholį.

Nieko ypatingo pasaulyje nėra. Jis yra vien toks koks yra. Paprastas, aiškus ir suprantamas.

Problemos slypi žmonių mąstyme ir sumišusiame prote, kuris nesugeba sustoti ir būti kiekvienoje akimirkoje.

Akimirkoje, kuri niekada nėra nei prasta nei gera. Tiesiog tokia, kokia ir turi būti.

Būkime akimirkoje, o ne galvokime kodėl ji yra ir kokia turėtų būti.

Gyvenimas yra nuostabiai paprastas kai nustoji mąstyti! Tada tiesiog esi ten kur ir turėtum būti, tada kai turėtm.

Ir toks mano manymu turi būti žmogaus gyvenimas.