Vis labiau ir labiau žmonės linksta į vien intelektualines žinias, pamiršdami, kad būtent praktika yra tikrosios žinios ir kad jas reikia dėti ant pamatų, o ne kamšyti į nepastatyto namo spragas.

Besaikė žinių visuomenė tiek kemša visko į galvą ir tiek mažai viską apmąsto, kad dažną “žiniuonį” paprašius paaiškinti savo pasakytą faktą jis nei beprisimena iš kur jį žino, nei gali argumentuoti jo teisingumą. Atrodo, kad galva būtų pilna nesusijusių dalykų. Turbūt dabar madoje yra žinoti bent po truputį apie viską, kad bet kada būtų galima įsprausti savo liežuvį.

Liūdna, kad tai daugeliui tampa įpročiu.

Nieko ypatingo pasaulyje nėra. Jis yra vien toks koks yra. Paprastas, aiškus ir suprantamas.

Problemos slypi žmonių mąstyme ir sumišusiame prote, kuris nesugeba sustoti ir būti kiekvienoje akimirkoje.

Akimirkoje, kuri niekada nėra nei prasta nei gera. Tiesiog tokia, kokia ir turi būti.

Būkime akimirkoje, o ne galvokime kodėl ji yra ir kokia turėtų būti.

Gyvenimas yra nuostabiai paprastas kai nustoji mąstyti! Tada tiesiog esi ten kur ir turėtum būti, tada kai turėtm.

Ir toks mano manymu turi būti žmogaus gyvenimas.