Atrodo, yra du dalykai, kuriais pasirėmus, lyg sukamaisiais laiptais, kelias veda tiesiai aukštyn. Jaučiu, kad tai nuolatinis mokymasis ir noras keistis, tobulinti savo veiklas. Kaip mokymasis atveria akis tobulėjimui, taip tobulėjimas neįmanomas be mokymosi. Panašu į uždarą ratą. Bet kiekvienu apsisukimu iš jo išsisuka kažkas naudingo. Mokymasis dėl malonumo vis dėl to lieka malonumu, o pokyčiai nors ir siekiant geresnio, bet neturint reikiamų žinių gali tapti dideliu nemalonumu.

Tiek daug balsų aplink šūkalioja, jog kažkas negerai, bet nesusimąsto, kaip galima pagerinti. Dar daugiau užmiega nesipriešindami ir kažin ar pagalvoja, jog viską galima patobulinti. Dar vieni apsiryja žiniomis nesuprasdami, kam jos reikalingos.

Tie, kurie savo laiką, šioje žinių pertekusioje visuomenėje, skiria užburtam “mokykis-keiskis” ratui sukti, efektyviausiai leidžia savo gyvenimą. Jie nusipelno pagarbos ir galiausiai jos sulaukia. Jie kuria vertę ir patys yra vertingi. Čia ne sėkmė – čia užburtas ratas… O gal tik sveikas protas užburtame rate…

Vis dar girdėti nusiskundimų mokslo kokybe Lietuvoje. Taip, labai daug pastangų tenka įdėti pačiam studentui. Bet ar turėtų būti kitaip? O gal svarbiausia popiergalis vardu “Diplomas”?

Daugumai dėstytojų nepamaišytų pasimokyti dėstymo. O gal bet kas gali mokyti kitus?

Trumpas filmukas besimokantiems ir bemokantiems. Jei mokotės, tai susimąsykite ar gerai mokotės. Jei mokote – ar tinkamai mokote?