Gal mes turėtume būti panašūs į obelis, kurios nesistengia subrandinti daugiau obuolių nei galėtų išlaikyti ir kartu niekada nepamiršta, kad reikia išskleisti žiedus, užmegzti vaisius, juos subrandinti ir atiduoti. O galėtų tiesiog augti ir džiaugtis saulute…

Mums tikrai nereikia daugiau nei galime turėti. Problema – nežinome kiek galime, todėl pernelyg daug stengiamės. Mums nereikia visiškai visko atsisakyti ir gyventi nepatogiai arba net kančioje. Bet mes nežinome kur yra apatinė pastangų riba.

Mes labai daug ko nežinome. Todėl nežinome, ar elgiamės teisingai. Šiuo atveju obelims lengviau. Jos daug rečiau nuklysta klystkeliais ir labiau priklauso nuo gamtos nei nuo savo proto, kuris gali būti ir klaidinantis.

Pelė ėda katės ėdalą, bet katės dubenėlis sudužęs.

Zen Kompasas

Dešimtieji vartai.

Nelengvas galvosūkis protingam, išsilavinusiam žmogui. Ir turbūt kuo labiau protingam, tuo sudėtingesnis. Tiesiog pelė ėda katės ėdalą ir katės dubenėlis sudužęs. Tik tai! Vaikas suprastų! O daugybė žmonių pasineria į galvojimus ir ieško paslėptos minties.

Tačiau pasaulis yra toks paprastas, viskas yra tiesiog taip kaip turi būti ir niekaip kitaip.

Esu dėkingas knygai atvėrusiai šią paslaptį. Ir be abejonės žmogui, ją parekomendavusiam. Jau senai norėjau sužinoti daugiau apie budizmą ir pagaliau! Aiški ir kiekvienam suprantama knyga, skirta visiems žmonėms! Puikus vaistas vis labiau įsibėgėjančiam gyvenimo ritmui.

Rekomenduoju!

Nieko ypatingo pasaulyje nėra. Jis yra vien toks koks yra. Paprastas, aiškus ir suprantamas.

Problemos slypi žmonių mąstyme ir sumišusiame prote, kuris nesugeba sustoti ir būti kiekvienoje akimirkoje.

Akimirkoje, kuri niekada nėra nei prasta nei gera. Tiesiog tokia, kokia ir turi būti.

Būkime akimirkoje, o ne galvokime kodėl ji yra ir kokia turėtų būti.

Gyvenimas yra nuostabiai paprastas kai nustoji mąstyti! Tada tiesiog esi ten kur ir turėtum būti, tada kai turėtm.

Ir toks mano manymu turi būti žmogaus gyvenimas.