Obelims lengviau

Gal mes turėtume būti panašūs į obelis, kurios nesistengia subrandinti daugiau obuolių nei galėtų išlaikyti ir kartu niekada nepamiršta, kad reikia išskleisti žiedus, užmegzti vaisius, juos subrandinti ir atiduoti. O galėtų tiesiog augti ir džiaugtis saulute…

Mums tikrai nereikia daugiau nei galime turėti. Problema – nežinome kiek galime, todėl pernelyg daug stengiamės. Mums nereikia visiškai visko atsisakyti ir gyventi nepatogiai arba net kančioje. Bet mes nežinome kur yra apatinė pastangų riba.

Mes labai daug ko nežinome. Todėl nežinome, ar elgiamės teisingai. Šiuo atveju obelims lengviau. Jos daug rečiau nuklysta klystkeliais ir labiau priklauso nuo gamtos nei nuo savo proto, kuris gali būti ir klaidinantis.

Dienos mintis

Didelė atsakomybė yra gimus žmogumi juo išlikti. Labai sunku išsilaikyti tarp skubėjimo ir ramybės, proto ir jausmų, darbo ir poilsio, judėjimo ir sąstingio, svajonių ir realybės, akimirkos ir begalybės, meilės ir neapykantos. Tie, išsilaikantys tarp kraštutinumų ir nepraradę saiko jausmo visad buvo ir bus puikūs žmonių pavyzdžiai.

Apie saiką

Taip išgula labai derlingi javai, taip nuo per didelės naštos lūžta vaisimedžių šakos, taip besaikis vešlumas trukdo brandai. Tas pats atsitinka ir sieloms kai jas gniuždo begalinė sėkmė.

Seneka. Laiškai Lucilijui